Katalikų šalpos organizacija „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ kovo 23 – 27 dienomis keturiuose Prancūzijos miestuose ir Monake rengia „Liudytojų naktis“, jau devintąją jų laidą.
Tarp šiemetinių liudytojų yra kunigas ir vienuolis iš Sirijos Jacques Mourad, penkis mėnesius praleidęs teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ nelaisvėje, misionierius Philippe Blot, dirbantis pietų Korėjoje tarp pabėgėlių iš šiaurės Korėjos ir vienuolė iš Senegalo Marie-Catherine Kingbo, kuri nepaisant visos rizikos darbuojasi tame Afrikos regione, kuriame teroristinės sektos „Boko Haram“ nariai nužudė tūkstančius žmonių, dažnai specialiai taikydamiesi į krikščionis.
Philippe Blot jau ne kartą yra liudijęs apie pabėgėlius iš šiaurės Korėjos. Jie pabėga į Kiniją, tačiau ši, nepaisant ne itin taikingų santykių su šiaurės Korėja, yra jos sąjungininkė, tad nepripažįsta jų teisinio statuso, pasmerkdama gyvenimui nelegalume. Neretai tokie pabėgėliai mato galimybę pragyventi tik prašant išmaldos arba įsitraukiant į prostituciją. Kai kurie pakliūva į prekiautojų organais rankas. Tad šių pabėgėlių tikslas yra pietų Korėja ir kai kurios kitos šalys.
Misionieriui pabėgėlių šiaurės korėjiečių tikrovė yra gerai pažįstama, jis netgi yra juos lydėjęs nelegaliose kelionėse. Tiems, kuriems pasiseka prasiveržti iki pietų Korėjos, išbandymai nesibaigia. Jie uždaromi į centrą, kuriame ilgai tikrinami ar nėra režimo agentai bei šnipai. Jiems sunku integruotis į pietų Korėjos visuomenę, nes nepaisant kalbos ir kitų istorinių bendrumų, ji visiškai skirtinga nuo tos, kurioje jie gyveno. Psichologiškai daug sveria mintys apie šiaurės Korėjos režimo valdžioje likusius artimuosius ir draugus, be laisvės, sunkiomis materialinėmis sąlygomis. Dažnai tokiems pabėgėliams bendras izoliacijos, vienatvės ir kaltės jausmas.
Neretai savo kelyje šiaurės korėjiečiai sulaukia pagalbos iš krikščionių protestantų arba katalikų, iš budistų. Laisvės sąlygomis patys gali pradėti ieškoti Dievo, melstis. Philippe Blot pasakojo, kad jis reguliariai, kartu su protestantų pastoriumi ir budistų atstovu, lankosi pabėgėlių centre Seule, pietų Korėjos sostinėje, meldžiasi ir kalbasi su jais, ypač su tais, kurie tikrai vienui vieni. Po trijų mėnesių pabėgėliai turi palikti centrą, tad jiems labai reikia ryšių, kurie padėtų žengti tolimesnius žingsnius. Parapijinės bendruomenės, kurioje daug pietų korėjiečių, solidarumas labai gelbsti. Jie taip pat liudija kodėl tai daro ir kodėl padeda šiems pabėgėliams, tarp kurių vėliau dažnas paprašo krikšto. Kai supranta, kad jie nėra vienui vieni, bet jog ir Dievas yra jų draugas, jie sustiprėja, atranda pasitikėjimą ir stabilumą.
T. Jacques Mourad apie savo įkalinimą 2015 metais taip pat yra ne kartą liudijęs. Patekęs į islamistų teroristų rankas penkiems mėnesiams, iš kurių beveik tris praleido kamera paverstoje vonioje, jis, prisipažįsta, „nebematė objektyvios galimybės išsigelbėti“. Daug kartų jam buvo pasakyta, kad jei neatsivers į islamą, jam bus nupjauta galva ir žinant kiek jau buvo tokių aukų, šis grasinimas buvo labai tikroviškas. Šioje kraštutinėje situacijoje, kurioje netrūko baimės, sumaišties sieloje, jis apsisprendė neišsižadėti tikėjimo, sakydamas sau, kad jei bus nužudytas, tai „nebus nei pirmas, nei paskutinis, o mirti už Viešpatį yra garbė“. Per maldą ir pasitikėjimą Dievu sugebėjo savyje išauginti tikrą ramybę. Prieš karą t. Mourad buvo labai aktyviai įsitraukęs į dialogą su islamu ir į pagalbos projektus visiems, taip pat musulmonams. Gal ir tai, svarstė jis, lėmė, kad nebuvo skubėta jo nužudyti. Beje, iš džihadistų nelaisvės jis pabėgo su vieno draugiško musulmono pagalba.
Sesuo Marie-Catherine Kingbo 2001 metais pajuto kvietimą įkurti vienuolinius namus, kurie musulmonų aplinkoje rodytų Kristaus meilę ir veido švelnumą. Ji persikėlė į Nigerį ir 2006 metais įkūrė tokią bendruomenę, turinčią maždaug 20 narių. Jos darbuojasi dešimtyse kaimų – auklėja, moko, padeda išvengti ankstyvų santuokų. Nuo 2015 metų jų regione islamistinė sekta ir teroristinė organizacija „Bokom Haram“ įvykdė dešimtis kruvinų išpuolių, daug krikščionių pasitraukė, tačiau Marie-Catherine Kingbo nusprendė likti ir tęsti darbą, kuriam buvo pašaukta.
„Liudytojų naktys“ ir maldos budėjimai bus surengti Paryžiuje, Reimse, Perpinjane ir Sainte-Anne d’Auray Prancūzijoje bei Monake. Jų tikslas yra atkreipti dar kartą viešosios nuomonės dėmesį į krikščionių persekiojimą, budinti sąžines, kad šie įvykiai nebūtų visiškai pamiršti. (Vatikano radijas)
Nuotrauka: Krikščioniško antkapinio paminklo dalis Sirijoje - AFP
